Čia tai bent! Prajoja vyrai-didvyriai. Net susigėsti… negi imsi ir klausi: ar taip vis dar būna? Juk pats savo akimis regėjai, ausimis girdėjai kaip dunksojo būgnai, skambėjo trimitai, plevėsavo šlovingos vėliavos ir girdėjosi-liejosi sidabrinės šlovės dainos…

Sieloje ramu ir giedra, nei debesėlio nevilties ar širdgėlos. Koks laimimngas esi iš esmės, savo baltiškas šaknis regėdamas, giliuosius syvus girdydamas… Tavo akies vyzdys tebėra išplėstas – iš to gyvybinio džiaugsmo, iš tos Rasties, iš gerėjimosi Būtimi, iš žinojimo, kad mūsų herojai nemiršta…

MONAI

45,00 €Price